| | Balandio 13 d. Popieius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje vadovavo Krizmos Miioms. Homilijoje Šventasis Tvas ragino kunigus Kristaus pavyzdiu „kilti kaln“ melstis. Pasak popieiaus, paprastas aktyvizmas kartais gali tapti net heroizmu, taiau neatnea vaisi ir tampa nebeveiksmingas, jei nekyla i gilios bendrysts su Kristumi. Kunigas vis pirma privalo bti maldos mogus. „Laikas, skirtas maldai, yra tikras sielovados darbo laikas“, – sak popieius. Savo kalboje jis citavo Turkijoje nuudyt misionieri kun. Andrea Santoro. „Reikia savo knu iki galo neti io pasaulio blog ir dalytis kentjimais Jzaus pavyzdiu“, – sak Benediktas XVI.
Paskutins vakariens Miiomis Laterano bazilikoje popieius Benediktas XVI pradjo Didiojo Tridienio ventim. Benediktas XVI grino tradicij Paskutins vakariens Miias vsti Laterano bazilikoje. Paskutiniaisiais pontifikato metais popieius Jonas Paulius II dl pablogjusios sveikatos vsdavo ias Miias Šv. Petro bazilikoje. Romos vyskupas, kaip ir kiti pasaulio vyskupai, sekdamas Jzaus pavyzdiu tdien numazgojo kojas dvylikai vyr. Pamoksle popieius ragino tarnauti keniantiesiems ir apleistiesiems. Šventasis Tvas pabr: „Dievas nra perdaug didis, kad nesirpint ms maais dalykais“. Btent dl savo didybs Dievas gali priimti kiekvieno mogaus rpesius ir problemas. Kalbdamas apie Jz idavus apatal Jud, popieius spjo nesivadovauti galia ir skme. Judui pinigai tapo svarbesni u bendryst su Jzumi.
Didj penktadien popieius vadovavo Kryiaus pagerbimo pamaldoms Šv. Petro bazilikoje. Pradioje jis – kaip ir viso pasaulio vyskupai savo katedrose – parpuol prie didj altori ir kelet minui tyloje paminjo Jzaus mirt. Pagerbdamas Kryi
Šventasis Tvas, nusiavs batus, prisiartino prie kryiaus, j pabuiavo ir pasimeld. Didiojo penktadienio pamaldose homilij sak Popieiaus nam pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. Pamokslininkas citavo ir komentavo Benedikto XVI enciklikos Deus caritas est mintis. Jis taip pat aptar neseniai iniasklaidos iplatintas spekuliacijas apie vadinamj „Judo evangelij“. Pasak pamokslininko, biblistams seniai inomi tokie ratai. T. Cantalamessa kaltino iniasklaid dl noro klaidinaniomis interpretacijomis susikrauti kapital.
Didiojo penktadienio vakare popieius Benediktas XVI vadovavo Kryiaus kelio procesijai Koliziejuje. Apeigose dalyvavo apie 50 tkst. moni. Popieius pats ne kryi pirmoje ir keturioliktoje stotyje. Kitose stotyse Kryi ne kiti „kirnieiai“: popieiaus vikaras kardinolas Camillo Ruini, romiei eima, Amerikos seminaristas, meksikiet moteris ir du broliai prancikonai i Šventosios ems kustodijos. Kryiaus kelio mstymus iemet pareng arkivyskupas Angelo Comastri. Renginys buvo transliuojamas 42 alis.
Didiojo etadienio apeigos prasidjo tamsioje ir pilnutlje Šv. Petro bazilikoje popieiui paventinus ugn ir iebus Velyk vak. vairiomis kalbomis perskaityti 9 Senojo ir Naujojo Testamento skaitiniai. Pamoksle popieius pabr, kad Kristaus Prisiklimas nra vien „praeities stebuklas“ bet „kokybinis proveris gyvybs istorijoje“. Šventasis Tvas sak, kad Kriktas yra visikai kitas dalykas negu „banytin socializacija“, tai nra vien „nuplovimas ir pagrainimas“, o veikiau „kokybinis uolis“. Giedant Vis ventj litanij popieius pakriktijo, o po to netrukus sutvirtino septynis katechumenus i Afrikos, Piet Amerikos, Azijos ir Europos.
Velyk sekmadien po ikilmingose Miiose Šv. Petro aiktje dalyvavo apie 100 tkst. tikinij. Savo pirmojoje Velyk inioje Urbi et orbi popieius Benediktas XVI rytingai reikalavo nutraukti karus bei prievart krizi regionuose, prieintis terorizmui, ragino puoselti solidarum ir kurti teisingumo struktras. Konkreiai nevardindamas Irano jis kalbjo taip pat apie tarptautin kriz reguliuojant branduolins energijos panaudojim. Kalbdamas apie krizi regionus popieius daug dmesio skyr Afrikai, pirmiausia Darfuro regionui Sudane. Jis taip pat ragino tsti taikos proces Šventojoje emje, veikiant „senas ir naujas klitis“ ir pabr Izraelio valstybs teis egzistuoti.
Po Velyk inios popieius suteik velykin palaiminim Urbi et orbi ir pasveikino susirinkusius 62 kalbomis, tarp j ir lietuvikai. Pirmosios Velyk ikilms sutapo su popieiaus 79 –uoju gimtadieniu. Dienratyje L’Osservatore Romano is sutapimas pavadintas reikmingu atsitiktinumu.
„Banyios inios“
katalikai.lt |
pradi
vir
